- spėti
- spėti
a. n.
minti, mėklinti, pranašauti (tarm.), prantauti (tarm.), spėjinėti (tarm.), spėkauti (tarm.), spėlioti (tarm.), tarsčioti (tarm.), tarti, štikti (tarm.)
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
speti — SPETÍ, spetesc, vb. IV. refl. şi tranz. A (se) îmbolnăvi de speteală. ♦ A munci sau a obliga să muncească până la istovire, a (se) istovi din cauza eforturilor depuse. ♦ refl. (Despre oameni) A fi silit să facă faţă unor sarcini materiale… … Dicționar Român
spéti — spèm nedov. (ẹ ȅ) star. iti, hiteti: popotnik spe po prašni cesti; speti čez travnik, na polje / v lahnem diru je spel proti gradu; z naglimi koraki so speli dalje / pomlad spe v deželo; po nebu spe oblak spnèm dov., spél; nam. spét in spèt (ẹ … Slovar slovenskega knjižnega jezika
spėti — 1 spėti, ja, jo tr., intr. Rtr, DŽ; L 1. bandyti teisingai pasakyti nežinant: Spėk, ką aš dūmoju J. Spėju tavo mintis NdŽ. Spėt visaip spėjo, ale neinspėjo Dglš. Spėk, ką aš saujo[je] turiu Grnk. Spėk, kiek mokėjau už batus Mrj. O jug jau turiu i … Dictionary of the Lithuanian Language
spéti se — spnèm se dov., spél se; nam. spét se in spèt se (ẹ ȅ) star. vzpeti se, dvigniti se: s težavo so se speli na vrh / speti se na konja / žival se spne na zadnje noge; speti se na prste / ptice so se spele pod nebo / speti se kvišku, pokonci … Slovar slovenskega knjižnega jezika
spėti — 2 spėti, ja, jo intr. 1. H, K laiku (ppr. skubant) ką padaryti, suskubti: Kaip visur spėjate? NdŽ. Paleidžia valandą pietų, spėja pavalgyt ir vėl bėga Pnd. To darbo užteko, tik reik spėti Tl. Su puodais tik spėk vartytis (suktis), kai sukūriau… … Dictionary of the Lithuanian Language
spėti — 1 vksm. Mẽs turėjome spėti jõ metùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
spėti — 2 vksm. Atvỹkę mèdikai jõ gyvýbės išgélbėti nebespėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
spėtinis — spėtìnis, ė adj. (2) spėjamasis: Spėtìnė ir pavardė iš b raidės Krč. Dalykim spėtìnio žiedo Slm … Dictionary of the Lithuanian Language
deşela — DEŞELÁ1, deşél, vb. I. tranz. A îndoi, a vătăma, a frânge spinarea unui animal sau, p.ext., a unui om cu poveri ori cu eforturi prea mari sau cu lovituri puternice; a speti. ♢ refl. S a deşelat de atâta cărătură. – Des1 + şale. Trimis de cata, 23 … Dicționar Român
spješiti — spjȅšiti (Ø) svrš. <prez. īm, pril. pr. īvši, prid. rad. spjȅšio> DEFINICIJA reg. knjiš., v. žuriti, hitati ETIMOLOGIJA prasl. *spěti (rus. spét , češ. spěti), lit. spėti ← ie. *speh1 (lat. spes: nada, skr. sphāyate: uspijeva) … Hrvatski jezični portal
spėjimas — 1 spėjìmas sm. (2) DŽ, NdŽ, spėjimas (1) Rtr, KŽ, DūnŽ; LL119 → 1 spėti: 1. Pamatysim, katro spėjìmas bus teisingesnis: ar pareis garlaivis, ar ne Skr. Matysi, bugi ne mano spėjìmas išsipildys Sb. ║ Blv hipotezė: Ar mano spėjimas yra tikras,… … Dictionary of the Lithuanian Language